Paĝo:Molière - Don Juan, 1906, Boirac.djvu/25

El Vikifontaro
Ĉi tiu paĝo ne estas provlegita
— 27 —

Peĉjo

Jes, estas nur tiu, kaj estas ja sufiĉe.

Ĉarlino

Dio mia, Peĉjo, ci venas ĉiam diri al mi la samon.

Peĉjo

Mi diras ĉiam al ci la samon, ĉar ĝi estas ĉiam la samo; kaj se ĝi ne estus ĉiam la samo, mi ne dirus ĉiam al ci la samon.

Ĉarlino

Sed kion ni bezonas? Kion ci volas?

Peĉjo

For Dio! mi volas, ke ci amu min.

Ĉarlino

Ĉu mi cin ne amas?

Peĉjo

Ne, ci ne amas min; kaj tamen mi faras ĉion, kion mi povas por tio. Mi aĉetas por ci, senriproĉe, rubandojn de ĉiuj trairantaj pasamentistoj; mi rompas al mi la kolon elnestigante merlojn por ci; mi igas ludi por ci violonistojn, kiam okazas cia festotago; kaj ĉion tion ĉi, kvazaŭ mi batus mian kapon kontraŭ muro. Vidu, tio ne estas bela nek honesta ne ami tiujn, kiuj nin amas.

Ĉarlino

Sed, Dio mia! mi amas cin ankaŭ.

Peĉjo

Jes, ci amas min belmaniere!

Ĉarlino

Kiel do ci volas, ke mi faru?