Paĝo:Moniuszko, Wolski - Halka, 1912, Grabowski.pdf/29

El Vikifontaro
Ĉi tiu paĝo ne estas provlegita
JONTEK.

Malfeliĉa koro via!

HALKA.

Ĝi preskaŭ krevis, tiele batis
En mi la koro…
(Iom riproĉe.)
Ah! Jontek! Jontek, vi ne kompatis
Kun la doloro…

JONTEK (iom moke.)

Ha! ha! ha!

HALKA (mirigite).

Vi ridas? Do foriru ni!

JONTEK.

Foriru ni!

HALKA (rigardante maltrankvile).

En granda urbo mi sentas timon;
Io vilaĝan premas animon!

Ne vidas ni

Belsunon-ĉi,

La leviĝantan.

Ne vidas ni

Belsunon-ĉi,

La subirantan.
Ni iru for! Tiu muraro
Timigas min, lacigas min.
Rapidu ni al la montaro,
Al hejmo. — Li atendas min
Post urbo jam! ĉu ridas vi?

JONTEK.

Ni iru do, se vere li
Atendas vin.
(Kantas ironie kaj kompate.)
Vi malfeliĉa kredas knabino,
Ke li ne trompas, lin kredas vi!