109.
Kaĵutj lude ŝĉom ŝĉasłyva Ja z toho smijusja. —◡ | —◡ | —◡ | (—◡) Homoj nomas min feliĉa, Mi pro tio ridas, Ĉar kaŝitan mian ploron Ili ja ne vidas. Malfeliĉa de naskiĝo Restos mi ĝis morto. Kial naskis vi, patrino, Min por tia sorto!